nepasigirdėsimųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasigirdėsimųjų (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasigirdėsimas, mot. g. nepasigirdėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasigirdėsimas	nepasigirdėsimi	nepasigirdėsima	nepasigirdėsimos	nepasigirdėsima	-
kilm.	nepasigirdėsimo	nepasigirdėsimų	nepasigirdėsimos	nepasigirdėsimų	-	-
naud.	nepasigirdėsimam	nepasigirdėsimiems	nepasigirdėsimai	nepasigirdėsimoms	-	-
gal.	nepasigirdėsimą	nepasigirdėsimus	nepasigirdėsimą	nepasigirdėsimas	-	-
įnag.	nepasigirdėsimu	nepasigirdėsimais	nepasigirdėsima	nepasigirdėsimomis	-	-
viet.	nepasigirdėsimame	nepasigirdėsimuose	nepasigirdėsimoje	nepasigirdėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasigirdėsimasis	nepasigirdėsimieji	nepasigirdėsimoji	nepasigirdėsimosios	-	-
kilm.	nepasigirdėsimojo	nepasigirdėsimųjų	nepasigirdėsimosios	nepasigirdėsimųjų	-	-
naud.	nepasigirdėsimajam	nepasigirdėsimiesiems	nepasigirdėsimajai	nepasigirdėsimosioms	-	-
gal.	nepasigirdėsimąjį	nepasigirdėsimuosius	nepasigirdėsimąją	nepasigirdėsimąsias	-	-
įnag.	nepasigirdėsimuoju	nepasigirdėsimaisiais	nepasigirdėsimąja	nepasigirdėsimosiomis	-	-
viet.	nepasigirdėsimajame	nepasigirdėsimuosiuose	nepasigirdėsimojoje	nepasigirdėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasigirdėsimas, mot. g. nepasigirdėsima.
• Skiemenys: ne-pa-si-gir-dė-si-mų-jų

nepasigirdėsimųjų

1. tas, kurį nepasigirdės

Etimologija

<= nepasigirdėti, nepasigirdi, nepasigirdėjo <= ne- + pasigirdėti, pasigirdi, pasigirdėjo <= pa- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

---