nepasigirdinčiąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasigirdinčiąja (es. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasigirdintis, mot. g. nepasigirdinti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasigirdintis, nepasigirdįs	nepasigirdintys, nepasigirdį	nepasigirdinti	nepasigirdinčios	-	nepasigirdį
kilm.	nepasigirdinčio	nepasigirdinčių	nepasigirdinčios	nepasigirdinčių	-	-
naud.	nepasigirdinčiam	nepasigirdintiems, nepasigirdintiem	nepasigirdinčiai	nepasigirdinčioms	-	-
gal.	nepasigirdintį	nepasigirdinčius	nepasigirdinčią	nepasigirdinčias	-	-
įnag.	nepasigirdinčiu	nepasigirdinčiais	nepasigirdinčia	nepasigirdinčiomis	-	-
viet.	nepasigirdinčiame, nepasigirdinčiam	nepasigirdinčiuose, nepasigirdinčiuos	nepasigirdinčioje, nepasigirdinčioj	nepasigirdinčiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasigirdintysis	nepasigirdintieji	nepasigirdinčioji	nepasigirdinčiosios	-	-
kilm.	nepasigirdinčiojo	nepasigirdinčiųjų	nepasigirdinčiosios	nepasigirdinčiųjų	-	-
naud.	nepasigirdinčiajam	nepasigirdintiesiems	nepasigirdinčiajai	nepasigirdinčiosioms	-	-
gal.	nepasigirdintįjį	nepasigirdinčiuosius	nepasigirdinčiąją	nepasigirdinčiąsias	-	-
įnag.	nepasigirdinčiuoju	nepasigirdinčiaisiais	nepasigirdinčiąja	nepasigirdinčiosiomis	-	-
viet.	nepasigirdinčajame	nepasigirdinčiuosiuose	nepasigirdinčiojoje	nepasigirdinčiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasigirdintis, mot. g. nepasigirdinti.
• Skiemenys: ne-pa-si-gir-din-čią-ja

nepasigirdinčiąja

1. ta, kuri nepasigirdi

Etimologija

<= nepasigirdėti, nepasigirdi, nepasigirdėjo <= ne- + pasigirdėti, pasigirdi, pasigirdėjo <= pa- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

---