nepasijaudinusiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasijaudinusiųjų (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasijaudinęs, mot. g. nepasijaudinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasijaudinęs	nepasijaudinę	nepasijaudinusi, nepasijaudinus	nepasijaudinusios	-	nepasijaudinę
kilm.	nepasijaudinusio	nepasijaudinusių	nepasijaudinusios	nepasijaudinusių	-	-
naud.	nepasijaudinusiam	nepasijaudinusiems	nepasijaudinusiai	nepasijaudinusioms	-	-
gal.	nepasijaudinusį	nepasijaudinusius	nepasijaudinusią	nepasijaudinusias	-	-
įnag.	nepasijaudinusiu	nepasijaudinusiais	nepasijaudinusia	nepasijaudinusiomis	-	-
viet.	nepasijaudinusiame	nepasijaudinusiuose	nepasijaudinusioje	nepasijaudinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasijaudinusysis	nepasijaudinusieji	nepasijaudinusioji	nepasijaudinusiosios	-	-
kilm.	nepasijaudinusiojo	nepasijaudinusiųjų	nepasijaudinusiosios	nepasijaudinusiųjų	-	-
naud.	nepasijaudinusiajam	nepasijaudinusiesiems	nepasijaudinusiajai	nepasijaudinusiosioms	-	-
gal.	nepasijaudinusįjį	nepasijaudinusiuosius	nepasijaudinusiąją	nepasijaudinusiąsias	-	-
įnag.	nepasijaudinusiuoju	nepasijaudinusiaisiais	nepasijaudinusiąja	nepasijaudinusiosiomis	-	-
viet.	nepasijaudinusiajame	nepasijaudinusiuosiuose	nepasijaudinusiojoje	nepasijaudinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasijaudinęs, mot. g. nepasijaudinusi.
• Skiemenys: ne-pa-si-jau-di-nu-sių-jų

nepasijaudinusiųjų

1. tas, kuris nepasijaudino

Etimologija

<= nepasijaudinti, nepasijaudina, nepasijaudino <= ne- + pasijaudinti, pasijaudina, pasijaudino <= pa- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---