nepasimąstantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasimąstantis (es. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasimąstantis, mot. g. nepasimąstanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasimąstąs, nepasimąstantis	nepasimąstą, nepasimąstantys	nepasimąstanti	nepasimąstančios	-	nepasimąstą
kilm.	nepasimąstančio	nepasimąstančių	nepasimąstančios	nepasimąstančių	-	-
naud.	nepasimąstančiam	nepasimąstantiems, nepasimąstantiem	nepasimąstančiai	nepasimąstančioms, nepasimąstančiom	-	-
gal.	nepasimąstantį	nepasimąstančius	nepasimąstančią	nepasimąstančias	-	-
įnag.	nepasimąstančiu	nepasimąstančiais	nepasimąstančia	nepasimąstančiomis	-	-
viet.	nepasimąstančiame, nepasimąstančiam	nepasimąstančiuose, nepasimąstančiuos	nepasimąstančioje, nepasimąstančioj	nepasimąstančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasimąstantysis	nepasimąstantieji	nepasimąstančioji	nepasimąstančiosios	-	-
kilm.	nepasimąstančiojo	nepasimąstančiųjų	nepasimąstančiosios	nepasimąstančiųjų	-	-
naud.	nepasimąstančiajam	nepasimąstantiesiems	nepasimąstančiajai	nepasimąstančiosioms	-	-
gal.	nepasimąstantįjį	nepasimąstančiuosius	nepasimąstančiąją	nepasimąstančiąsias	-	-
įnag.	nepasimąstančiuoju	nepasimąstančiaisiais	nepasimąstančiąja	nepasimąstančiosiomis	-	-
viet.	nepasimąstančiajame	nepasimąstančiuosiuose	nepasimąstančiojoje	nepasimąstančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. nepasimąstanti.
• Skiemenys: ne-pa-si-mąs-tan-tis

nepasimąstantis

1. tas, kuris nepasimąsto

Etimologija

<= nepasimąstyti, nepasimąsto, nepasimąstė <= ne- + pasimąstyti, pasimąsto, pasimąstė <= pa- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  nepasimąstantis: bendrai

---