nepasimąstomas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasimąstomas (es. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasimąstomas, mot. g. nepasimąstoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasimąstomas	nepasimąstomi	nepasimąstoma	nepasimąstomos	nepasimąstoma	-
kilm.	nepasimąstomo	nepasimąstomų	nepasimąstomos	nepasimąstomų	-	-
naud.	nepasimąstomam	nepasimąstomiems	nepasimąstomai	nepasimąstomoms	-	-
gal.	nepasimąstomą	nepasimąstomus	nepasimąstomą	nepasimąstomas	-	-
įnag.	nepasimąstomu	nepasimąstomais	nepasimąstoma	nepasimąstomomis	-	-
viet.	nepasimąstomame	nepasimąstomuose	nepasimąstomoje	nepasimąstomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasimąstomasis	nepasimąstomieji	nepasimąstomoji	nepasimąstomosios	-	-
kilm.	nepasimąstomojo	nepasimąstomųjų	nepasimąstomosios	nepasimąstomųjų	-	-
naud.	nepasimąstomajam	nepasimąstomiesiems	nepasimąstomajai	nepasimąstomosioms	-	-
gal.	nepasimąstomąjį	nepasimąstomuosius	nepasimąstomąją	nepasimąstomąsias	-	-
įnag.	nepasimąstomuoju	nepasimąstomaisiais	nepasimąstomąja	nepasimąstomosiomis	-	-
viet.	nepasimąstomajame	nepasimąstomuosiuose	nepasimąstomojoje	nepasimąstomosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. nepasimąstoma.
• Skiemenys: ne-pa-si-mąs-to-mas

nepasimąstomas

1. tas, kurį nepasimąsto

Etimologija

<= nepasimąstyti, nepasimąsto, nepasimąstė <= ne- + pasimąstyti, pasimąsto, pasimąstė <= pa- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  nepasimąstomas: bendrai

---