nepasimąstysimas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasimąstysimas (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasimąstysimas, mot. g. nepasimąstysima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasimąstysimas	nepasimąstysimi	nepasimąstysima	nepasimąstysimos	nepasimąstysima	-
kilm.	nepasimąstysimo	nepasimąstysimų	nepasimąstysimos	nepasimąstysimų	-	-
naud.	nepasimąstysimam	nepasimąstysimiems	nepasimąstysimai	nepasimąstysimoms	-	-
gal.	nepasimąstysimą	nepasimąstysimus	nepasimąstysimą	nepasimąstysimas	-	-
įnag.	nepasimąstysimu	nepasimąstysimais	nepasimąstysima	nepasimąstysimomis	-	-
viet.	nepasimąstysimame	nepasimąstysimuose	nepasimąstysimoje	nepasimąstysimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasimąstysimasis	nepasimąstysimieji	nepasimąstysimoji	nepasimąstysimosios	-	-
kilm.	nepasimąstysimojo	nepasimąstysimųjų	nepasimąstysimosios	nepasimąstysimųjų	-	-
naud.	nepasimąstysimajam	nepasimąstysimiesiems	nepasimąstysimajai	nepasimąstysimosioms	-	-
gal.	nepasimąstysimąjį	nepasimąstysimuosius	nepasimąstysimąją	nepasimąstysimąsias	-	-
įnag.	nepasimąstysimuoju	nepasimąstysimaisiais	nepasimąstysimąja	nepasimąstysimosiomis	-	-
viet.	nepasimąstysimajame	nepasimąstysimuosiuose	nepasimąstysimojoje	nepasimąstysimosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. nepasimąstysima.
• Skiemenys: ne-pa-si-mąs-ty-si-mas

nepasimąstysimas

1. tas, kurį nepasimąstys

Etimologija

<= nepasimąstyti, nepasimąsto, nepasimąstė <= ne- + pasimąstyti, pasimąsto, pasimąstė <= pa- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  nepasimąstysimas: bendrai

---