nepasimąstytinas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasimąstytinas (reik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasimąstytinas, mot. g. nepasimąstytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasimąstytinas	nepasimąstytini	nepasimąstytina	nepasimąstytinos	nepasimąstytina	-
kilm.	nepasimąstytino	nepasimąstytinų	nepasimąstytinos	nepasimąstytinų	-	-
naud.	nepasimąstytinam	nepasimąstytiniems	nepasimąstytinai	nepasimąstytinoms	-	-
gal.	nepasimąstytiną	nepasimąstytinus	nepasimąstytiną	nepasimąstytinas	-	-
įnag.	nepasimąstytinu	nepasimąstytinais	nepasimąstytina	nepasimąstytinomis	-	-
viet.	nepasimąstytiname	nepasimąstytinuose	nepasimąstytinoje	nepasimąstytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasimąstytinasis	nepasimąstytinieji	nepasimąstytinoji	nepasimąstytinosios	-	-
kilm.	nepasimąstytinojo	nepasimąstytinųjų	nepasimąstytinosios	nepasimąstytinųjų	-	-
naud.	nepasimąstytinajam	nepasimąstytiniesiems	nepasimąstytinajai	nepasimąstytinosioms	-	-
gal.	nepasimąstytinąjį	nepasimąstytinuosius	nepasimąstytinąją	nepasimąstytinąsias	-	-
įnag.	nepasimąstytinuoju	nepasimąstytinaisiais	nepasimąstytinąja	nepasimąstytinosiomis	-	-
viet.	nepasimąstytinajame	nepasimąstytinuosiuose	nepasimąstytinojoje	nepasimąstytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. nepasimąstytina.
• Skiemenys: ne-pa-si-mąs-ty-ti-nas

nepasimąstytinas

1. tas, dėl kurio reikia nepasimąstyti

Etimologija

<= nepasimąstyti, nepasimąsto, nepasimąstė <= ne- + pasimąstyti, pasimąsto, pasimąstė <= pa- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  nepasimąstytinas: bendrai

---