nepasiraginamą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasiraginamą (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. gal., mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasiraginamas, mot. g. nepasiraginama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasiraginamas	nepasiraginami	nepasiraginama	nepasiraginamos	nepasiraginama	-
kilm.	nepasiraginamo	nepasiraginamų	nepasiraginamos	nepasiraginamų	-	-
naud.	nepasiraginamam	nepasiraginamiems	nepasiraginamai	nepasiraginamoms	-	-
gal.	nepasiraginamą	nepasiraginamus	nepasiraginamą	nepasiraginamas	-	-
įnag.	nepasiraginamu	nepasiraginamais	nepasiraginama	nepasiraginamomis	-	-
viet.	nepasiraginamame	nepasiraginamuose	nepasiraginamoje	nepasiraginamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasiraginamasis	nepasiraginamieji	nepasiraginamoji	nepasiraginamosios	-	-
kilm.	nepasiraginamojo	nepasiraginamųjų	nepasiraginamosios	nepasiraginamųjų	-	-
naud.	nepasiraginamajam	nepasiraginamiesiems	nepasiraginamajai	nepasiraginamosioms	-	-
gal.	nepasiraginamąjį	nepasiraginamuosius	nepasiraginamąją	nepasiraginamąsias	-	-
įnag.	nepasiraginamuoju	nepasiraginamaisiais	nepasiraginamąja	nepasiraginamosiomis	-	-
viet.	nepasiraginamajame	nepasiraginamuosiuose	nepasiraginamojoje	nepasiraginamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasiraginamas, mot. g. nepasiraginama.
• Skiemenys: ne-pa-si-ra-gi-na-mą

nepasiraginamą

1. ta, kurią nepasiragina

Etimologija

<= nepasiraginti, nepasiragina, nepasiragino <= ne- + pasiraginti, pasiragina, pasiragino <= pa- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---