nepasiragintinu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasiragintinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasiragintinas, mot. g. nepasiragintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasiragintinas	nepasiragintini	nepasiragintina	nepasiragintinos	nepasiragintina	-
kilm.	nepasiragintino	nepasiragintinų	nepasiragintinos	nepasiragintinų	-	-
naud.	nepasiragintinam	nepasiragintiniems	nepasiragintinai	nepasiragintinoms	-	-
gal.	nepasiragintiną	nepasiragintinus	nepasiragintiną	nepasiragintinas	-	-
įnag.	nepasiragintinu	nepasiragintinais	nepasiragintina	nepasiragintinomis	-	-
viet.	nepasiragintiname	nepasiragintinuose	nepasiragintinoje	nepasiragintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasiragintinasis	nepasiragintinieji	nepasiragintinoji	nepasiragintinosios	-	-
kilm.	nepasiragintinojo	nepasiragintinųjų	nepasiragintinosios	nepasiragintinųjų	-	-
naud.	nepasiragintinajam	nepasiragintiniesiems	nepasiragintinajai	nepasiragintinosioms	-	-
gal.	nepasiragintinąjį	nepasiragintinuosius	nepasiragintinąją	nepasiragintinąsias	-	-
įnag.	nepasiragintinuoju	nepasiragintinaisiais	nepasiragintinąja	nepasiragintinosiomis	-	-
viet.	nepasiragintinajame	nepasiragintinuosiuose	nepasiragintinojoje	nepasiragintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasiragintinas, mot. g. nepasiragintina.
• Skiemenys: ne-pa-si-ra-gin-ti-nu

nepasiragintinu

1. tas, dėl kurio reikia nepasiraginti

Etimologija

<= nepasiraginti, nepasiragina, nepasiragino <= ne- + pasiraginti, pasiragina, pasiragino <= pa- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---