nepasiragintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nepasiragintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nepasiragintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasiragintojas	nepasiragintojai
kilm.	nepasiragintojo	nepasiragintojų
naud.	nepasiragintojui	nepasiragintojams
gal.	nepasiragintoją	nepasiragintojus
įnag.	nepasiragintoju	nepasiragintojais
viet.	nepasiragintojuje	nepasiragintojuose
šauksm.	nepasiragintojau	nepasiragintojai

• Skiemenys: ne-pa-si-ra-gin-to-jų
• žr. pagr. f. nepasiragintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nepasiragintoja.

nepasiragintojų

1. tas, kuris nepasiragina

Etimologija

<= nepasiraginti, nepasiragina, nepasiragino <= ne- + pasiraginti, pasiragina, pasiragino <= pa- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---

Daiktavardis

nepasiragintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nepasiragintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasiragintoja	nepasiragintojos
kilm.	nepasiragintojos	nepasiragintojų
naud.	nepasiragintojai	nepasiragintojoms
gal.	nepasiragintoją	nepasiragintojas
įnag.	nepasiragintoja	nepasiragintojomis
viet.	nepasiragintojoje	nepasiragintojose
šauksm.	nepasiragintoja	nepasiragintojos

• Skiemenys: ne-pa-si-ra-gin-to-jų
• žr. pagr. f. nepasiragintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nepasiragintojas.

nepasiragintojų

1. ta, kuri nepasiragina

Etimologija

<= nepasiraginti, nepasiragina, nepasiragino <= ne- + pasiraginti, pasiragina, pasiragino <= pa- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---