nepasitikinančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasitikinančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasitikinantis, mot. g. nepasitikinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasitikinąs, nepasitikinantis	nepasitikiną, nepasitikinantys	nepasitikinanti	nepasitikinančios	-	nepasitikiną
kilm.	nepasitikinančio	nepasitikinančių	nepasitikinančios	nepasitikinančių	-	-
naud.	nepasitikinančiam	nepasitikinantiems, nepasitikinantiem	nepasitikinančiai	nepasitikinančioms, nepasitikinančiom	-	-
gal.	nepasitikinantį	nepasitikinančius	nepasitikinančią	nepasitikinančias	-	-
įnag.	nepasitikinančiu	nepasitikinančiais	nepasitikinančia	nepasitikinančiomis	-	-
viet.	nepasitikinančiame, nepasitikinančiam	nepasitikinančiuose, nepasitikinančiuos	nepasitikinančioje, nepasitikinančioj	nepasitikinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasitikinantysis	nepasitikinantieji	nepasitikinančioji	nepasitikinančiosios	-	-
kilm.	nepasitikinančiojo	nepasitikinančiųjų	nepasitikinančiosios	nepasitikinančiųjų	-	-
naud.	nepasitikinančiajam	nepasitikinantiesiems	nepasitikinančiajai	nepasitikinančiosioms	-	-
gal.	nepasitikinantįjį	nepasitikinančiuosius	nepasitikinančiąją	nepasitikinančiąsias	-	-
įnag.	nepasitikinančiuoju	nepasitikinančiaisiais	nepasitikinančiąja	nepasitikinančiosiomis	-	-
viet.	nepasitikinančiajame	nepasitikinančiuosiuose	nepasitikinančiojoje	nepasitikinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasitikinantis, mot. g. nepasitikinanti.
• Skiemenys: ne-pa-si-ti-ki-nan-čiu

nepasitikinančiu

1. tas, kuris nepasitikina

Etimologija

<= nepasitikinti, nepasitikina, nepasitikino <= ne- + pasitikinti, pasitikina, pasitikino <= pa- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---