nepasitikintinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasitikintinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasitikintinas, mot. g. nepasitikintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasitikintinas	nepasitikintini	nepasitikintina	nepasitikintinos	nepasitikintina	-
kilm.	nepasitikintino	nepasitikintinų	nepasitikintinos	nepasitikintinų	-	-
naud.	nepasitikintinam	nepasitikintiniems	nepasitikintinai	nepasitikintinoms	-	-
gal.	nepasitikintiną	nepasitikintinus	nepasitikintiną	nepasitikintinas	-	-
įnag.	nepasitikintinu	nepasitikintinais	nepasitikintina	nepasitikintinomis	-	-
viet.	nepasitikintiname	nepasitikintinuose	nepasitikintinoje	nepasitikintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasitikintinasis	nepasitikintinieji	nepasitikintinoji	nepasitikintinosios	-	-
kilm.	nepasitikintinojo	nepasitikintinųjų	nepasitikintinosios	nepasitikintinųjų	-	-
naud.	nepasitikintinajam	nepasitikintiniesiems	nepasitikintinajai	nepasitikintinosioms	-	-
gal.	nepasitikintinąjį	nepasitikintinuosius	nepasitikintinąją	nepasitikintinąsias	-	-
įnag.	nepasitikintinuoju	nepasitikintinaisiais	nepasitikintinąja	nepasitikintinosiomis	-	-
viet.	nepasitikintinajame	nepasitikintinuosiuose	nepasitikintinojoje	nepasitikintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasitikintinas, mot. g. nepasitikintina.
• Skiemenys: ne-pa-si-ti-kin-ti-nus

nepasitikintinus

1. tas, dėl kurio reikia nepasitikinti

Etimologija

<= nepasitikinti, nepasitikina, nepasitikino <= ne- + pasitikinti, pasitikina, pasitikino <= pa- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---