nepasivaišinamą

Taip pat žr.: nepasivaišinama

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasivaišinamą (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. gal., mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasivaišinamas, mot. g. nepasivaišinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasivaišinamas	nepasivaišinami	nepasivaišinama	nepasivaišinamos	nepasivaišinama	-
kilm.	nepasivaišinamo	nepasivaišinamų	nepasivaišinamos	nepasivaišinamų	-	-
naud.	nepasivaišinamam	nepasivaišinamiems	nepasivaišinamai	nepasivaišinamoms	-	-
gal.	nepasivaišinamą	nepasivaišinamus	nepasivaišinamą	nepasivaišinamas	-	-
įnag.	nepasivaišinamu	nepasivaišinamais	nepasivaišinama	nepasivaišinamomis	-	-
viet.	nepasivaišinamame	nepasivaišinamuose	nepasivaišinamoje	nepasivaišinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasivaišinamasis	nepasivaišinamieji	nepasivaišinamoji	nepasivaišinamosios	-	-
kilm.	nepasivaišinamojo	nepasivaišinamųjų	nepasivaišinamosios	nepasivaišinamųjų	-	-
naud.	nepasivaišinamajam	nepasivaišinamiesiems	nepasivaišinamajai	nepasivaišinamosioms	-	-
gal.	nepasivaišinamąjį	nepasivaišinamuosius	nepasivaišinamąją	nepasivaišinamąsias	-	-
įnag.	nepasivaišinamuoju	nepasivaišinamaisiais	nepasivaišinamąja	nepasivaišinamosiomis	-	-
viet.	nepasivaišinamajame	nepasivaišinamuosiuose	nepasivaišinamojoje	nepasivaišinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasivaišinamas, mot. g. nepasivaišinama.

nepasivaišinamą

1. ta, kurią nepasivaišina

Etimologija

<= nepasivaišinti, nepasivaišina, nepasivaišino <= ne- + pasivaišinti, pasivaišina, pasivaišino <= pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---