nepasivaišinančiame

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasivaišinančiame (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasivaišinantis, mot. g. nepasivaišinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasivaišinąs, nepasivaišinantis	nepasivaišiną, nepasivaišinantys	nepasivaišinanti	nepasivaišinančios	-	nepasivaišiną
kilm.	nepasivaišinančio	nepasivaišinančių	nepasivaišinančios	nepasivaišinančių	-	-
naud.	nepasivaišinančiam	nepasivaišinantiems, nepasivaišinantiem	nepasivaišinančiai	nepasivaišinančioms, nepasivaišinančiom	-	-
gal.	nepasivaišinantį	nepasivaišinančius	nepasivaišinančią	nepasivaišinančias	-	-
įnag.	nepasivaišinančiu	nepasivaišinančiais	nepasivaišinančia	nepasivaišinančiomis	-	-
viet.	nepasivaišinančiame, nepasivaišinančiam	nepasivaišinančiuose, nepasivaišinančiuos	nepasivaišinančioje, nepasivaišinančioj	nepasivaišinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasivaišinantysis	nepasivaišinantieji	nepasivaišinančioji	nepasivaišinančiosios	-	-
kilm.	nepasivaišinančiojo	nepasivaišinančiųjų	nepasivaišinančiosios	nepasivaišinančiųjų	-	-
naud.	nepasivaišinančiajam	nepasivaišinantiesiems	nepasivaišinančiajai	nepasivaišinančiosioms	-	-
gal.	nepasivaišinantįjį	nepasivaišinančiuosius	nepasivaišinančiąją	nepasivaišinančiąsias	-	-
įnag.	nepasivaišinančiuoju	nepasivaišinančiaisiais	nepasivaišinančiąja	nepasivaišinančiosiomis	-	-
viet.	nepasivaišinančiajame	nepasivaišinančiuosiuose	nepasivaišinančiojoje	nepasivaišinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasivaišinantis, mot. g. nepasivaišinanti.

nepasivaišinančiame

1. tas, kuris nepasivaišina

Etimologija

<= nepasivaišinti, nepasivaišina, nepasivaišino <= ne- + pasivaišinti, pasivaišina, pasivaišino <= pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---