nepasivaišintoja

Taip pat žr.: nepasivaišintoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nepasivaišintoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nepasivaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasivaišintoja	nepasivaišintojos
kilm.	nepasivaišintojos	nepasivaišintojų
naud.	nepasivaišintojai	nepasivaišintojoms
gal.	nepasivaišintoją	nepasivaišintojas
įnag.	nepasivaišintoja	nepasivaišintojomis
viet.	nepasivaišintojoje	nepasivaišintojose
šauksm.	nepasivaišintoja	nepasivaišintojos

• Skiemenys: ne-pa-si-vai-šin-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nepasivaišintojas.

nepasivaišintoja

1. ta, kuri nepasivaišina

Etimologija

<= nepasivaišinti, nepasivaišina, nepasivaišino <= ne- + pasivaišinti, pasivaišina, pasivaišino <= pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---