nepasivaišinusiu

Taip pat žr.: nepasivaišinusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasivaišinusiu (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasivaišinęs, mot. g. nepasivaišinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasivaišinęs	nepasivaišinę	nepasivaišinusi, nepasivaišinus	nepasivaišinusios	-	nepasivaišinę
kilm.	nepasivaišinusio	nepasivaišinusių	nepasivaišinusios	nepasivaišinusių	-	-
naud.	nepasivaišinusiam	nepasivaišinusiems	nepasivaišinusiai	nepasivaišinusioms	-	-
gal.	nepasivaišinusį	nepasivaišinusius	nepasivaišinusią	nepasivaišinusias	-	-
įnag.	nepasivaišinusiu	nepasivaišinusiais	nepasivaišinusia	nepasivaišinusiomis	-	-
viet.	nepasivaišinusiame	nepasivaišinusiuose	nepasivaišinusioje	nepasivaišinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasivaišinusysis	nepasivaišinusieji	nepasivaišinusioji	nepasivaišinusiosios	-	-
kilm.	nepasivaišinusiojo	nepasivaišinusiųjų	nepasivaišinusiosios	nepasivaišinusiųjų	-	-
naud.	nepasivaišinusiajam	nepasivaišinusiesiems	nepasivaišinusiajai	nepasivaišinusiosioms	-	-
gal.	nepasivaišinusįjį	nepasivaišinusiuosius	nepasivaišinusiąją	nepasivaišinusiąsias	-	-
įnag.	nepasivaišinusiuoju	nepasivaišinusiaisiais	nepasivaišinusiąja	nepasivaišinusiosiomis	-	-
viet.	nepasivaišinusiajame	nepasivaišinusiuosiuose	nepasivaišinusiojoje	nepasivaišinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasivaišinęs, mot. g. nepasivaišinusi.

nepasivaišinusiu

1. tas, kuris nepasivaišino

Etimologija

<= nepasivaišinti, nepasivaišina, nepasivaišino <= ne- + pasivaišinti, pasivaišina, pasivaišino <= pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---