nepavokiantįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepavokiantįjį (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepavokiantis, mot. g. nepavokianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepavokiąs, nepavokiantis	nepavokią, nepavokiantys	nepavokianti	nepavokiančios	-	nepavokią
kilm.	nepavokiančio	nepavokiančių	nepavokiančios	nepavokiančių	-	-
naud.	nepavokiančiam	nepavokiantiems, nepavokiantiem	nepavokiančiai	nepavokiančioms, nepavokiančiom	-	-
gal.	nepavokiantį	nepavokiančius	nepavokiančią	nepavokiančias	-	-
įnag.	nepavokiančiu	nepavokiančiais	nepavokiančia	nepavokiančiomis	-	-
viet.	nepavokiančiame, nepavokiančiam	nepavokiančiuose, nepavokiančiuos	nepavokiančioje, nepavokiančioj	nepavokiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepavokiantysis	nepavokiantieji	nepavokiančioji	nepavokiančiosios	-	-
kilm.	nepavokiančiojo	nepavokiančiųjų	nepavokiančiosios	nepavokiančiųjų	-	-
naud.	nepavokiančiajam	nepavokiantiesiems	nepavokiančiajai	nepavokiančiosioms	-	-
gal.	nepavokiantįjį	nepavokiančiuosius	nepavokiančiąją	nepavokiančiąsias	-	-
įnag.	nepavokiančiuoju	nepavokiančiaisiais	nepavokiančiąja	nepavokiančiosiomis	-	-
viet.	nepavokiančiajame	nepavokiančiuosiuose	nepavokiančiojoje	nepavokiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepavokiantis, mot. g. nepavokianti.
• Skiemenys: ne-pa-vo-kian-tį-jį

nepavokiantįjį

1. tas, kuris nepavokia

Etimologija

<= nepavokti, nepavokia, nepavokė <= ne- + pavokti, pavokia, pavokė <= pa- + vokti, vokia, vokė

---