nepergirdėtinųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepergirdėtinųjų (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepergirdėtinas, mot. g. nepergirdėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepergirdėtinas	nepergirdėtini	nepergirdėtina	nepergirdėtinos	nepergirdėtina	-
kilm.	nepergirdėtino	nepergirdėtinų	nepergirdėtinos	nepergirdėtinų	-	-
naud.	nepergirdėtinam	nepergirdėtiniems	nepergirdėtinai	nepergirdėtinoms	-	-
gal.	nepergirdėtiną	nepergirdėtinus	nepergirdėtiną	nepergirdėtinas	-	-
įnag.	nepergirdėtinu	nepergirdėtinais	nepergirdėtina	nepergirdėtinomis	-	-
viet.	nepergirdėtiname	nepergirdėtinuose	nepergirdėtinoje	nepergirdėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepergirdėtinasis	nepergirdėtinieji	nepergirdėtinoji	nepergirdėtinosios	-	-
kilm.	nepergirdėtinojo	nepergirdėtinųjų	nepergirdėtinosios	nepergirdėtinųjų	-	-
naud.	nepergirdėtinajam	nepergirdėtiniesiems	nepergirdėtinajai	nepergirdėtinosioms	-	-
gal.	nepergirdėtinąjį	nepergirdėtinuosius	nepergirdėtinąją	nepergirdėtinąsias	-	-
įnag.	nepergirdėtinuoju	nepergirdėtinaisiais	nepergirdėtinąja	nepergirdėtinosiomis	-	-
viet.	nepergirdėtinajame	nepergirdėtinuosiuose	nepergirdėtinojoje	nepergirdėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepergirdėtinas, mot. g. nepergirdėtina.
• Skiemenys: ne-per-gir-dė-ti-nų-jų

nepergirdėtinųjų

1. tas, dėl kurio reikia nepergirdėti

Etimologija

<= nepergirdėti, nepergirdi, nepergirdėjo <= ne- + pergirdėti, pergirdi, pergirdėjo <= per- + girdėti, girdi, girdėjo

---