neperkylantįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neperkylantįjį (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neperkylantis, mot. g. neperkylanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neperkyląs, neperkylantis	neperkylą, neperkylantys	neperkylanti	neperkylančios	-	neperkylą
kilm.	neperkylančio	neperkylančių	neperkylančios	neperkylančių	-	-
naud.	neperkylančiam	neperkylantiems, neperkylantiem	neperkylančiai	neperkylančioms, neperkylančiom	-	-
gal.	neperkylantį	neperkylančius	neperkylančią	neperkylančias	-	-
įnag.	neperkylančiu	neperkylančiais	neperkylančia	neperkylančiomis	-	-
viet.	neperkylančiame, neperkylančiam	neperkylančiuose, neperkylančiuos	neperkylančioje, neperkylančioj	neperkylančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neperkylantysis	neperkylantieji	neperkylančioji	neperkylančiosios	-	-
kilm.	neperkylančiojo	neperkylančiųjų	neperkylančiosios	neperkylančiųjų	-	-
naud.	neperkylančiajam	neperkylantiesiems	neperkylančiajai	neperkylančiosioms	-	-
gal.	neperkylantįjį	neperkylančiuosius	neperkylančiąją	neperkylančiąsias	-	-
įnag.	neperkylančiuoju	neperkylančiaisiais	neperkylančiąja	neperkylančiosiomis	-	-
viet.	neperkylančiajame	neperkylančiuosiuose	neperkylančiojoje	neperkylančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neperkylantis, mot. g. neperkylanti.
• Skiemenys: ne-per-ky-lan-tį-jį

neperkylantįjį

1. tas, kuris neperkyla

Etimologija

<= neperkilti, neperkyla, neperkilo <= ne- + perkilti, perkyla, perkilo <= per- + kilti, kyla, kilo

---