nepermąsčiusius

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepermąsčiusius (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepermąstęs, mot. g. nepermąsčiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepermąstęs	nepermąstę	nepermąsčiusi, nepermąsčius	nepermąsčiusios	-	nepermąstę
kilm.	nepermąsčiusio	nepermąsčiusių	nepermąsčiusios	nepermąsčiusių	-	-
naud.	nepermąsčiusiam	nepermąsčiusiems	nepermąsčiusiai	nepermąsčiusioms	-	-
gal.	nepermąsčiusį	nepermąsčiusius	nepermąsčiusią	nepermąsčiusias	-	-
įnag.	nepermąsčiusiu	nepermąsčiusiais	nepermąsčiusia	nepermąsčiusiomis	-	-
viet.	nepermąsčiusiame	nepermąsčiusiuose	nepermąsčiusioje	nepermąsčiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepermąsčiusysis	nepermąsčiusieji	nepermąsčiusioji	nepermąsčiusiosios	-	-
kilm.	nepermąsčiusiojo	nepermąsčiusiųjų	nepermąsčiusiosios	nepermąsčiusiųjų	-	-
naud.	nepermąsčiusiajam	nepermąsčiusiesiems	nepermąsčiusiajai	nepermąsčiusiosioms	-	-
gal.	nepermąsčiusįjį	nepermąsčiusiuosius	nepermąsčiusiąją	nepermąsčiusiąsias	-	-
įnag.	nepermąsčiusiuoju	nepermąsčiusiaisiais	nepermąsčiusiąja	nepermąsčiusiosiomis	-	-
viet.	nepermąsčiusiajame	nepermąsčiusiuosiuose	nepermąsčiusiojoje	nepermąsčiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepermąstęs, mot. g. nepermąsčiusi.
• Skiemenys: ne-per-mąs-čiu-sius

nepermąsčiusius

1. tas, kuris nepermąstė

Etimologija

<= nepermąstyti, nepermąsto, nepermąstė <= ne- + permąstyti, permąsto, permąstė <= per- + mąstyti, mąsto, mąstė

---