nepermąstysimasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepermąstysimasis (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepermąstysimas, mot. g. nepermąstysima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepermąstysimas	nepermąstysimi	nepermąstysima	nepermąstysimos	nepermąstysima	-
kilm.	nepermąstysimo	nepermąstysimų	nepermąstysimos	nepermąstysimų	-	-
naud.	nepermąstysimam	nepermąstysimiems	nepermąstysimai	nepermąstysimoms	-	-
gal.	nepermąstysimą	nepermąstysimus	nepermąstysimą	nepermąstysimas	-	-
įnag.	nepermąstysimu	nepermąstysimais	nepermąstysima	nepermąstysimomis	-	-
viet.	nepermąstysimame	nepermąstysimuose	nepermąstysimoje	nepermąstysimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepermąstysimasis	nepermąstysimieji	nepermąstysimoji	nepermąstysimosios	-	-
kilm.	nepermąstysimojo	nepermąstysimųjų	nepermąstysimosios	nepermąstysimųjų	-	-
naud.	nepermąstysimajam	nepermąstysimiesiems	nepermąstysimajai	nepermąstysimosioms	-	-
gal.	nepermąstysimąjį	nepermąstysimuosius	nepermąstysimąją	nepermąstysimąsias	-	-
įnag.	nepermąstysimuoju	nepermąstysimaisiais	nepermąstysimąja	nepermąstysimosiomis	-	-
viet.	nepermąstysimajame	nepermąstysimuosiuose	nepermąstysimojoje	nepermąstysimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepermąstysimas, mot. g. nepermąstysima.
• Skiemenys: ne-per-mąs-ty-si-ma-sis

nepermąstysimasis

1. tas, kurį nepermąstys

Etimologija

<= nepermąstyti, nepermąsto, nepermąstė <= ne- + permąstyti, permąsto, permąstė <= per- + mąstyti, mąsto, mąstė

---