nepermąstytųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepermąstytųjų (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepermąstytas, mot. g. nepermąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepermąstytas	nepermąstyti	nepermąstyta	nepermąstytos	nepermąstyta	-
kilm.	nepermąstyto	nepermąstytų	nepermąstytos	nepermąstytų	-	-
naud.	nepermąstytam	nepermąstytiems	nepermąstytai	nepermąstytoms	-	-
gal.	nepermąstytą	nepermąstytus	nepermąstytą	nepermąstytas	-	-
įnag.	nepermąstytu	nepermąstytais	nepermąstyta	nepermąstytomis	-	-
viet.	nepermąstytame	nepermąstytuose	nepermąstytoje	nepermąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepermąstytasis	nepermąstytieji	nepermąstytoji	nepermąstytosios	-	-
kilm.	nepermąstytojo	nepermąstytųjų	nepermąstytosios	nepermąstytųjų	-	-
naud.	nepermąstytajam	nepermąstytiesiems	nepermąstytajai	nepermąstytosioms	-	-
gal.	nepermąstytąjį	nepermąstytuosius	nepermąstytąją	nepermąstytąsias	-	-
įnag.	nepermąstytuoju	nepermąstytaisiais	nepermąstytąja	nepermąstytosiomis	-	-
viet.	nepermąstytajame	nepermąstytuosiuose	nepermąstytojoje	nepermąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepermąstytas, mot. g. nepermąstyta.
• Skiemenys: ne-per-mąs-ty-tų-jų

nepermąstytųjų

1. tas, kurį nepermąstė

Etimologija

<= nepermąstyti, nepermąsto, nepermąstė <= ne- + permąstyti, permąsto, permąstė <= per- + mąstyti, mąsto, mąstė

---