nepermąstytinu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepermąstytinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepermąstytinas, mot. g. nepermąstytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepermąstytinas	nepermąstytini	nepermąstytina	nepermąstytinos	nepermąstytina	-
kilm.	nepermąstytino	nepermąstytinų	nepermąstytinos	nepermąstytinų	-	-
naud.	nepermąstytinam	nepermąstytiniems	nepermąstytinai	nepermąstytinoms	-	-
gal.	nepermąstytiną	nepermąstytinus	nepermąstytiną	nepermąstytinas	-	-
įnag.	nepermąstytinu	nepermąstytinais	nepermąstytina	nepermąstytinomis	-	-
viet.	nepermąstytiname	nepermąstytinuose	nepermąstytinoje	nepermąstytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepermąstytinasis	nepermąstytinieji	nepermąstytinoji	nepermąstytinosios	-	-
kilm.	nepermąstytinojo	nepermąstytinųjų	nepermąstytinosios	nepermąstytinųjų	-	-
naud.	nepermąstytinajam	nepermąstytiniesiems	nepermąstytinajai	nepermąstytinosioms	-	-
gal.	nepermąstytinąjį	nepermąstytinuosius	nepermąstytinąją	nepermąstytinąsias	-	-
įnag.	nepermąstytinuoju	nepermąstytinaisiais	nepermąstytinąja	nepermąstytinosiomis	-	-
viet.	nepermąstytinajame	nepermąstytinuosiuose	nepermąstytinojoje	nepermąstytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepermąstytinas, mot. g. nepermąstytina.
• Skiemenys: ne-per-mąs-ty-ti-nu

nepermąstytinu

1. tas, dėl kurio reikia nepermąstyti

Etimologija

<= nepermąstyti, nepermąsto, nepermąstė <= ne- + permąstyti, permąsto, permąstė <= per- + mąstyti, mąsto, mąstė

---