nepersimąstąs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepersimąstąs (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepersimąstantis, mot. g. nepersimąstanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepersimąstąs, nepersimąstantis	nepersimąstą, nepersimąstantys	nepersimąstanti	nepersimąstančios	-	nepersimąstą
kilm.	nepersimąstančio	nepersimąstančių	nepersimąstančios	nepersimąstančių	-	-
naud.	nepersimąstančiam	nepersimąstantiems, nepersimąstantiem	nepersimąstančiai	nepersimąstančioms, nepersimąstančiom	-	-
gal.	nepersimąstantį	nepersimąstančius	nepersimąstančią	nepersimąstančias	-	-
įnag.	nepersimąstančiu	nepersimąstančiais	nepersimąstančia	nepersimąstančiomis	-	-
viet.	nepersimąstančiame, nepersimąstančiam	nepersimąstančiuose, nepersimąstančiuos	nepersimąstančioje, nepersimąstančioj	nepersimąstančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepersimąstantysis	nepersimąstantieji	nepersimąstančioji	nepersimąstančiosios	-	-
kilm.	nepersimąstančiojo	nepersimąstančiųjų	nepersimąstančiosios	nepersimąstančiųjų	-	-
naud.	nepersimąstančiajam	nepersimąstantiesiems	nepersimąstančiajai	nepersimąstančiosioms	-	-
gal.	nepersimąstantįjį	nepersimąstančiuosius	nepersimąstančiąją	nepersimąstančiąsias	-	-
įnag.	nepersimąstančiuoju	nepersimąstančiaisiais	nepersimąstančiąja	nepersimąstančiosiomis	-	-
viet.	nepersimąstančiajame	nepersimąstančiuosiuose	nepersimąstančiojoje	nepersimąstančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepersimąstantis, mot. g. nepersimąstanti.
• Skiemenys: ne-per-si-mąs-tąs

nepersimąstąs

1. tas, kuris nepersimąsto

Etimologija

<= nepersimąstyti, nepersimąsto, nepersimąstė <= ne- + persimąstyti, persimąsto, persimąstė <= per- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  nepersimąstąs: bendrai

---