nepersimąstoma

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepersimąstoma (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepersimąstomas, mot. g. nepersimąstoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepersimąstomas	nepersimąstomi	nepersimąstoma	nepersimąstomos	nepersimąstoma	-
kilm.	nepersimąstomo	nepersimąstomų	nepersimąstomos	nepersimąstomų	-	-
naud.	nepersimąstomam	nepersimąstomiems	nepersimąstomai	nepersimąstomoms	-	-
gal.	nepersimąstomą	nepersimąstomus	nepersimąstomą	nepersimąstomas	-	-
įnag.	nepersimąstomu	nepersimąstomais	nepersimąstoma	nepersimąstomomis	-	-
viet.	nepersimąstomame	nepersimąstomuose	nepersimąstomoje	nepersimąstomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepersimąstomasis	nepersimąstomieji	nepersimąstomoji	nepersimąstomosios	-	-
kilm.	nepersimąstomojo	nepersimąstomųjų	nepersimąstomosios	nepersimąstomųjų	-	-
naud.	nepersimąstomajam	nepersimąstomiesiems	nepersimąstomajai	nepersimąstomosioms	-	-
gal.	nepersimąstomąjį	nepersimąstomuosius	nepersimąstomąją	nepersimąstomąsias	-	-
įnag.	nepersimąstomuoju	nepersimąstomaisiais	nepersimąstomąja	nepersimąstomosiomis	-	-
viet.	nepersimąstomajame	nepersimąstomuosiuose	nepersimąstomojoje	nepersimąstomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepersimąstomas.
• Skiemenys: ne-per-si-mąs-to-ma

nepersimąstoma

1. ta, kurią nepersimąsto

Etimologija

<= nepersimąstyti, nepersimąsto, nepersimąstė <= ne- + persimąstyti, persimąsto, persimąstė <= per- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  nepersimąstoma: bendrai

---