nepersimąstysimojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepersimąstysimojo (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepersimąstysimas, mot. g. nepersimąstysima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepersimąstysimas	nepersimąstysimi	nepersimąstysima	nepersimąstysimos	nepersimąstysima	-
kilm.	nepersimąstysimo	nepersimąstysimų	nepersimąstysimos	nepersimąstysimų	-	-
naud.	nepersimąstysimam	nepersimąstysimiems	nepersimąstysimai	nepersimąstysimoms	-	-
gal.	nepersimąstysimą	nepersimąstysimus	nepersimąstysimą	nepersimąstysimas	-	-
įnag.	nepersimąstysimu	nepersimąstysimais	nepersimąstysima	nepersimąstysimomis	-	-
viet.	nepersimąstysimame	nepersimąstysimuose	nepersimąstysimoje	nepersimąstysimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepersimąstysimasis	nepersimąstysimieji	nepersimąstysimoji	nepersimąstysimosios	-	-
kilm.	nepersimąstysimojo	nepersimąstysimųjų	nepersimąstysimosios	nepersimąstysimųjų	-	-
naud.	nepersimąstysimajam	nepersimąstysimiesiems	nepersimąstysimajai	nepersimąstysimosioms	-	-
gal.	nepersimąstysimąjį	nepersimąstysimuosius	nepersimąstysimąją	nepersimąstysimąsias	-	-
įnag.	nepersimąstysimuoju	nepersimąstysimaisiais	nepersimąstysimąja	nepersimąstysimosiomis	-	-
viet.	nepersimąstysimajame	nepersimąstysimuosiuose	nepersimąstysimojoje	nepersimąstysimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepersimąstysimas, mot. g. nepersimąstysima.
• Skiemenys: ne-per-si-mąs-ty-si-mo-jo

nepersimąstysimojo

1. tas, kurį nepersimąstys

Etimologija

<= nepersimąstyti, nepersimąsto, nepersimąstė <= ne- + persimąstyti, persimąsto, persimąstė <= per- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---