nepersimąstytojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepersimąstytojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepersimąstytas, mot. g. nepersimąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepersimąstytas	nepersimąstyti	nepersimąstyta	nepersimąstytos	nepersimąstyta	-
kilm.	nepersimąstyto	nepersimąstytų	nepersimąstytos	nepersimąstytų	-	-
naud.	nepersimąstytam	nepersimąstytiems	nepersimąstytai	nepersimąstytoms	-	-
gal.	nepersimąstytą	nepersimąstytus	nepersimąstytą	nepersimąstytas	-	-
įnag.	nepersimąstytu	nepersimąstytais	nepersimąstyta	nepersimąstytomis	-	-
viet.	nepersimąstytame	nepersimąstytuose	nepersimąstytoje	nepersimąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepersimąstytasis	nepersimąstytieji	nepersimąstytoji	nepersimąstytosios	-	-
kilm.	nepersimąstytojo	nepersimąstytųjų	nepersimąstytosios	nepersimąstytųjų	-	-
naud.	nepersimąstytajam	nepersimąstytiesiems	nepersimąstytajai	nepersimąstytosioms	-	-
gal.	nepersimąstytąjį	nepersimąstytuosius	nepersimąstytąją	nepersimąstytąsias	-	-
įnag.	nepersimąstytuoju	nepersimąstytaisiais	nepersimąstytąja	nepersimąstytosiomis	-	-
viet.	nepersimąstytajame	nepersimąstytuosiuose	nepersimąstytojoje	nepersimąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepersimąstytas, mot. g. nepersimąstyta.
• Skiemenys: ne-per-si-mąs-ty-to-jo

nepersimąstytojo

1. tas, kurį nepersimąstė

Etimologija

<= nepersimąstyti, nepersimąsto, nepersimąstė <= ne- + persimąstyti, persimąsto, persimąstė <= per- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---

Daiktavardis

nepersimąstytojo (dkt., vyr. g., vns. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nepersimąstytojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepersimąstytojas	nepersimąstytojai
kilm.	nepersimąstytojo	nepersimąstytojų
naud.	nepersimąstytojui	nepersimąstytojams
gal.	nepersimąstytoją	nepersimąstytojus
įnag.	nepersimąstytoju	nepersimąstytojais
viet.	nepersimąstytojuje	nepersimąstytojuose
šauksm.	nepersimąstytojau	nepersimąstytojai

• Skiemenys: ne-per-si-mąs-ty-to-jo
• žr. pagr. f. nepersimąstytojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nepersimąstytoja.

nepersimąstytojo

1. tas, kuris nepersimąsto

Etimologija

<= nepersimąstyti, nepersimąsto, nepersimąstė <= ne- + persimąstyti, persimąsto, persimąstė <= per- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---