nepersitikinsimųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepersitikinsimųjų (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepersitikinsimas, mot. g. nepersitikinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepersitikinsimas	nepersitikinsimi	nepersitikinsima	nepersitikinsimos	nepersitikinsima	-
kilm.	nepersitikinsimo	nepersitikinsimų	nepersitikinsimos	nepersitikinsimų	-	-
naud.	nepersitikinsimam	nepersitikinsimiems	nepersitikinsimai	nepersitikinsimoms	-	-
gal.	nepersitikinsimą	nepersitikinsimus	nepersitikinsimą	nepersitikinsimas	-	-
įnag.	nepersitikinsimu	nepersitikinsimais	nepersitikinsima	nepersitikinsimomis	-	-
viet.	nepersitikinsimame	nepersitikinsimuose	nepersitikinsimoje	nepersitikinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepersitikinsimasis	nepersitikinsimieji	nepersitikinsimoji	nepersitikinsimosios	-	-
kilm.	nepersitikinsimojo	nepersitikinsimųjų	nepersitikinsimosios	nepersitikinsimųjų	-	-
naud.	nepersitikinsimajam	nepersitikinsimiesiems	nepersitikinsimajai	nepersitikinsimosioms	-	-
gal.	nepersitikinsimąjį	nepersitikinsimuosius	nepersitikinsimąją	nepersitikinsimąsias	-	-
įnag.	nepersitikinsimuoju	nepersitikinsimaisiais	nepersitikinsimąja	nepersitikinsimosiomis	-	-
viet.	nepersitikinsimajame	nepersitikinsimuosiuose	nepersitikinsimojoje	nepersitikinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepersitikinsimas, mot. g. nepersitikinsima.
• Skiemenys: ne-per-si-ti-kin-si-mų-jų

nepersitikinsimųjų

1. tas, kurį nepersitikins

Etimologija

<= nepersitikinti, nepersitikina, nepersitikino <= ne- + persitikinti, persitikina, persitikino <= per- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---