nepersitikinusiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepersitikinusiųjų (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepersitikinęs, mot. g. nepersitikinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepersitikinęs	nepersitikinę	nepersitikinusi, nepersitikinus	nepersitikinusios	-	nepersitikinę
kilm.	nepersitikinusio	nepersitikinusių	nepersitikinusios	nepersitikinusių	-	-
naud.	nepersitikinusiam	nepersitikinusiems	nepersitikinusiai	nepersitikinusioms	-	-
gal.	nepersitikinusį	nepersitikinusius	nepersitikinusią	nepersitikinusias	-	-
įnag.	nepersitikinusiu	nepersitikinusiais	nepersitikinusia	nepersitikinusiomis	-	-
viet.	nepersitikinusiame	nepersitikinusiuose	nepersitikinusioje	nepersitikinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepersitikinusysis	nepersitikinusieji	nepersitikinusioji	nepersitikinusiosios	-	-
kilm.	nepersitikinusiojo	nepersitikinusiųjų	nepersitikinusiosios	nepersitikinusiųjų	-	-
naud.	nepersitikinusiajam	nepersitikinusiesiems	nepersitikinusiajai	nepersitikinusiosioms	-	-
gal.	nepersitikinusįjį	nepersitikinusiuosius	nepersitikinusiąją	nepersitikinusiąsias	-	-
įnag.	nepersitikinusiuoju	nepersitikinusiaisiais	nepersitikinusiąja	nepersitikinusiosiomis	-	-
viet.	nepersitikinusiajame	nepersitikinusiuosiuose	nepersitikinusiojoje	nepersitikinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepersitikinęs, mot. g. nepersitikinusi.
• Skiemenys: ne-per-si-ti-ki-nu-sių-jų

nepersitikinusiųjų

1. tas, kuris nepersitikino

Etimologija

<= nepersitikinti, nepersitikina, nepersitikino <= ne- + persitikinti, persitikina, persitikino <= per- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---