nepersivaišintinąjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepersivaišintinąjį (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepersivaišintinas, mot. g. nepersivaišintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepersivaišintinas	nepersivaišintini	nepersivaišintina	nepersivaišintinos	nepersivaišintina	-
kilm.	nepersivaišintino	nepersivaišintinų	nepersivaišintinos	nepersivaišintinų	-	-
naud.	nepersivaišintinam	nepersivaišintiniems	nepersivaišintinai	nepersivaišintinoms	-	-
gal.	nepersivaišintiną	nepersivaišintinus	nepersivaišintiną	nepersivaišintinas	-	-
įnag.	nepersivaišintinu	nepersivaišintinais	nepersivaišintina	nepersivaišintinomis	-	-
viet.	nepersivaišintiname	nepersivaišintinuose	nepersivaišintinoje	nepersivaišintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepersivaišintinasis	nepersivaišintinieji	nepersivaišintinoji	nepersivaišintinosios	-	-
kilm.	nepersivaišintinojo	nepersivaišintinųjų	nepersivaišintinosios	nepersivaišintinųjų	-	-
naud.	nepersivaišintinajam	nepersivaišintiniesiems	nepersivaišintinajai	nepersivaišintinosioms	-	-
gal.	nepersivaišintinąjį	nepersivaišintinuosius	nepersivaišintinąją	nepersivaišintinąsias	-	-
įnag.	nepersivaišintinuoju	nepersivaišintinaisiais	nepersivaišintinąja	nepersivaišintinosiomis	-	-
viet.	nepersivaišintinajame	nepersivaišintinuosiuose	nepersivaišintinojoje	nepersivaišintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepersivaišintinas, mot. g. nepersivaišintina.

nepersivaišintinąjį

1. tas, dėl kurio reikia nepersivaišinti

Etimologija

<= nepersivaišinti, nepersivaišina, nepersivaišino <= ne- + persivaišinti, persivaišina, persivaišino <= pervaišinti, pervaišina, pervaišino <= per- + vaišinti, vaišina, vaišino

---