nepersivaišintoja

Taip pat žr.: nepersivaišintoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nepersivaišintoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nepersivaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepersivaišintoja	nepersivaišintojos
kilm.	nepersivaišintojos	nepersivaišintojų
naud.	nepersivaišintojai	nepersivaišintojoms
gal.	nepersivaišintoją	nepersivaišintojas
įnag.	nepersivaišintoja	nepersivaišintojomis
viet.	nepersivaišintojoje	nepersivaišintojose
šauksm.	nepersivaišintoja	nepersivaišintojos

• Skiemenys: ne-per-si-vai-šin-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nepersivaišintojas.

nepersivaišintoja

1. ta, kuri nepersivaišina

Etimologija

<= nepersivaišinti, nepersivaišina, nepersivaišino <= ne- + persivaišinti, persivaišina, persivaišino <= pervaišinti, pervaišina, pervaišino <= per- + vaišinti, vaišina, vaišino

---