nepersivaišintus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepersivaišintus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepersivaišintas, mot. g. nepersivaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepersivaišintas	nepersivaišinti	nepersivaišinta	nepersivaišintos	nepersivaišinta	-
kilm.	nepersivaišinto	nepersivaišintų	nepersivaišintos	nepersivaišintų	-	-
naud.	nepersivaišintam	nepersivaišintiems	nepersivaišintai	nepersivaišintoms	-	-
gal.	nepersivaišintą	nepersivaišintus	nepersivaišintą	nepersivaišintas	-	-
įnag.	nepersivaišintu	nepersivaišintais	nepersivaišinta	nepersivaišintomis	-	-
viet.	nepersivaišintame	nepersivaišintuose	nepersivaišintoje	nepersivaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepersivaišintasis	nepersivaišintieji	nepersivaišintoji	nepersivaišintosios	-	-
kilm.	nepersivaišintojo	nepersivaišintųjų	nepersivaišintosios	nepersivaišintųjų	-	-
naud.	nepersivaišintajam	nepersivaišintiesiems	nepersivaišintajai	nepersivaišintosioms	-	-
gal.	nepersivaišintąjį	nepersivaišintuosius	nepersivaišintąją	nepersivaišintąsias	-	-
įnag.	nepersivaišintuoju	nepersivaišintaisiais	nepersivaišintąja	nepersivaišintosiomis	-	-
viet.	nepersivaišintajame	nepersivaišintuosiuose	nepersivaišintojoje	nepersivaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepersivaišintas, mot. g. nepersivaišinta.

nepersivaišintus

1. tas, kurį nepersivaišino

Etimologija

<= nepersivaišinti, nepersivaišina, nepersivaišino <= ne- + persivaišinti, persivaišina, persivaišino <= pervaišinti, pervaišina, pervaišino <= per- + vaišinti, vaišina, vaišino

---