nepersivokiamųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepersivokiamųjų (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepersivokiamas, mot. g. nepersivokiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepersivokiamas	nepersivokiami	nepersivokiama	nepersivokiamos	nepersivokiama	-
kilm.	nepersivokiamo	nepersivokiamų	nepersivokiamos	nepersivokiamų	-	-
naud.	nepersivokiamam	nepersivokiamiems	nepersivokiamai	nepersivokiamoms	-	-
gal.	nepersivokiamą	nepersivokiamus	nepersivokiamą	nepersivokiamas	-	-
įnag.	nepersivokiamu	nepersivokiamais	nepersivokiama	nepersivokiamomis	-	-
viet.	nepersivokiamame	nepersivokiamuose	nepersivokiamoje	nepersivokiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepersivokiamasis	nepersivokiamieji	nepersivokiamoji	nepersivokiamosios	-	-
kilm.	nepersivokiamojo	nepersivokiamųjų	nepersivokiamosios	nepersivokiamųjų	-	-
naud.	nepersivokiamajam	nepersivokiamiesiems	nepersivokiamajai	nepersivokiamosioms	-	-
gal.	nepersivokiamąjį	nepersivokiamuosius	nepersivokiamąją	nepersivokiamąsias	-	-
įnag.	nepersivokiamuoju	nepersivokiamaisiais	nepersivokiamąja	nepersivokiamosiomis	-	-
viet.	nepersivokiamajame	nepersivokiamuosiuose	nepersivokiamojoje	nepersivokiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepersivokiamas, mot. g. nepersivokiama.
• Skiemenys: ne-per-si-vo-kia-mų-jų

nepersivokiamųjų

1. tas, kurį nepersivokia

Etimologija

<= nepersivokti, nepersivokia, nepersivokė <= ne- + persivokti, persivokia, persivokė <= per- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---