nepersivoktąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepersivoktąja (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepersivoktas, mot. g. nepersivokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepersivoktas	nepersivokti	nepersivokta	nepersivoktos	nepersivokta	-
kilm.	nepersivokto	nepersivoktų	nepersivoktos	nepersivoktų	-	-
naud.	nepersivoktam	nepersivoktiems	nepersivoktai	nepersivoktoms	-	-
gal.	nepersivoktą	nepersivoktus	nepersivoktą	nepersivoktas	-	-
įnag.	nepersivoktu	nepersivoktais	nepersivokta	nepersivoktomis	-	-
viet.	nepersivoktame	nepersivoktuose	nepersivoktoje	nepersivoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepersivoktasis	nepersivoktieji	nepersivoktoji	nepersivoktosios	-	-
kilm.	nepersivoktojo	nepersivoktųjų	nepersivoktosios	nepersivoktųjų	-	-
naud.	nepersivoktajam	nepersivoktiesiems	nepersivoktajai	nepersivoktosioms	-	-
gal.	nepersivoktąjį	nepersivoktuosius	nepersivoktąją	nepersivoktąsias	-	-
įnag.	nepersivoktuoju	nepersivoktaisiais	nepersivoktąja	nepersivoktosiomis	-	-
viet.	nepersivoktajame	nepersivoktuosiuose	nepersivoktojoje	nepersivoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepersivoktas, mot. g. nepersivokta.
• Skiemenys: ne-per-si-vok-tą-ja

nepersivoktąja

1. ta, kurią nepersivokė

Etimologija

<= nepersivokti, nepersivokia, nepersivokė <= ne- + persivokti, persivokia, persivokė <= per- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---