nepervaišinusiu

Taip pat žr.: nepervaišinusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepervaišinusiu (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepervaišinęs, mot. g. nepervaišinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepervaišinęs	nepervaišinę	nepervaišinusi, nepervaišinus	nepervaišinusios	-	nepervaišinę
kilm.	nepervaišinusio	nepervaišinusių	nepervaišinusios	nepervaišinusių	-	-
naud.	nepervaišinusiam	nepervaišinusiems	nepervaišinusiai	nepervaišinusioms	-	-
gal.	nepervaišinusį	nepervaišinusius	nepervaišinusią	nepervaišinusias	-	-
įnag.	nepervaišinusiu	nepervaišinusiais	nepervaišinusia	nepervaišinusiomis	-	-
viet.	nepervaišinusiame	nepervaišinusiuose	nepervaišinusioje	nepervaišinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepervaišinusysis	nepervaišinusieji	nepervaišinusioji	nepervaišinusiosios	-	-
kilm.	nepervaišinusiojo	nepervaišinusiųjų	nepervaišinusiosios	nepervaišinusiųjų	-	-
naud.	nepervaišinusiajam	nepervaišinusiesiems	nepervaišinusiajai	nepervaišinusiosioms	-	-
gal.	nepervaišinusįjį	nepervaišinusiuosius	nepervaišinusiąją	nepervaišinusiąsias	-	-
įnag.	nepervaišinusiuoju	nepervaišinusiaisiais	nepervaišinusiąja	nepervaišinusiosiomis	-	-
viet.	nepervaišinusiajame	nepervaišinusiuosiuose	nepervaišinusiojoje	nepervaišinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepervaišinęs, mot. g. nepervaišinusi.

nepervaišinusiu

1. tas, kuris nepervaišino

Etimologija

<= nepervaišinti, nepervaišina, nepervaišino <= ne- + pervaišinti, pervaišina, pervaišino <= per- + vaišinti, vaišina, vaišino

---