nepragalvosimus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepragalvosimus (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepragalvosimas, mot. g. nepragalvosima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepragalvosimas	nepragalvosimi	nepragalvosima	nepragalvosimos	nepragalvosima	-
kilm.	nepragalvosimo	nepragalvosimų	nepragalvosimos	nepragalvosimų	-	-
naud.	nepragalvosimam	nepragalvosimiems	nepragalvosimai	nepragalvosimoms	-	-
gal.	nepragalvosimą	nepragalvosimus	nepragalvosimą	nepragalvosimas	-	-
įnag.	nepragalvosimu	nepragalvosimais	nepragalvosima	nepragalvosimomis	-	-
viet.	nepragalvosimame	nepragalvosimuose	nepragalvosimoje	nepragalvosimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepragalvosimasis	nepragalvosimieji	nepragalvosimoji	nepragalvosimosios	-	-
kilm.	nepragalvosimojo	nepragalvosimųjų	nepragalvosimosios	nepragalvosimųjų	-	-
naud.	nepragalvosimajam	nepragalvosimiesiems	nepragalvosimajai	nepragalvosimosioms	-	-
gal.	nepragalvosimąjį	nepragalvosimuosius	nepragalvosimąją	nepragalvosimąsias	-	-
įnag.	nepragalvosimuoju	nepragalvosimaisiais	nepragalvosimąja	nepragalvosimosiomis	-	-
viet.	nepragalvosimajame	nepragalvosimuosiuose	nepragalvosimojoje	nepragalvosimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepragalvosimas, mot. g. nepragalvosima.
• Skiemenys: ne-pra-gal-vo-si-mus

nepragalvosimus

1. tas, kurį nepragalvos

Etimologija

<= nepragalvoti, nepragalvoja, nepragalvojo <= ne- + pragalvoti, pragalvoja, pragalvojo <= pra- + galvoti, galvoja, galvojo

---