neprasigalvojamųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprasigalvojamųjų (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprasigalvojamas, mot. g. neprasigalvojama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprasigalvojamas	neprasigalvojami	neprasigalvojama	neprasigalvojamos	neprasigalvojama	-
kilm.	neprasigalvojamo	neprasigalvojamų	neprasigalvojamos	neprasigalvojamų	-	-
naud.	neprasigalvojamam	neprasigalvojamiems	neprasigalvojamai	neprasigalvojamoms	-	-
gal.	neprasigalvojamą	neprasigalvojamus	neprasigalvojamą	neprasigalvojamas	-	-
įnag.	neprasigalvojamu	neprasigalvojamais	neprasigalvojama	neprasigalvojamomis	-	-
viet.	neprasigalvojamame	neprasigalvojamuose	neprasigalvojamoje	neprasigalvojamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprasigalvojamasis	neprasigalvojamieji	neprasigalvojamoji	neprasigalvojamosios	-	-
kilm.	neprasigalvojamojo	neprasigalvojamųjų	neprasigalvojamosios	neprasigalvojamųjų	-	-
naud.	neprasigalvojamajam	neprasigalvojamiesiems	neprasigalvojamajai	neprasigalvojamosioms	-	-
gal.	neprasigalvojamąjį	neprasigalvojamuosius	neprasigalvojamąją	neprasigalvojamąsias	-	-
įnag.	neprasigalvojamuoju	neprasigalvojamaisiais	neprasigalvojamąja	neprasigalvojamosiomis	-	-
viet.	neprasigalvojamajame	neprasigalvojamuosiuose	neprasigalvojamojoje	neprasigalvojamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprasigalvojamas, mot. g. neprasigalvojama.
• Skiemenys: ne-pra-si-gal-vo-ja-mų-jų

neprasigalvojamųjų

1. tas, kurį neprasigalvoja

Etimologija

<= neprasigalvoti, neprasigalvoja, neprasigalvojo <= ne- + prasigalvoti, prasigalvoja, prasigalvojo <= pra- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---