neprasigamintojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprasigamintojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprasigamintas, mot. g. neprasigaminta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprasigamintas	neprasigaminti	neprasigaminta	neprasigamintos	neprasigaminta	-
kilm.	neprasigaminto	neprasigamintų	neprasigamintos	neprasigamintų	-	-
naud.	neprasigamintam	neprasigamintiems	neprasigamintai	neprasigamintoms	-	-
gal.	neprasigamintą	neprasigamintus	neprasigamintą	neprasigamintas	-	-
įnag.	neprasigamintu	neprasigamintais	neprasigaminta	neprasigamintomis	-	-
viet.	neprasigamintame	neprasigamintuose	neprasigamintoje	neprasigamintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprasigamintasis	neprasigamintieji	neprasigamintoji	neprasigamintosios	-	-
kilm.	neprasigamintojo	neprasigamintųjų	neprasigamintosios	neprasigamintųjų	-	-
naud.	neprasigamintajam	neprasigamintiesiems	neprasigamintajai	neprasigamintosioms	-	-
gal.	neprasigamintąjį	neprasigamintuosius	neprasigamintąją	neprasigamintąsias	-	-
įnag.	neprasigamintuoju	neprasigamintaisiais	neprasigamintąja	neprasigamintosiomis	-	-
viet.	neprasigamintajame	neprasigamintuosiuose	neprasigamintojoje	neprasigamintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprasigamintas, mot. g. neprasigaminta.
• Skiemenys: ne-pra-si-ga-min-to-jo

neprasigamintojo

1. tas, kurį neprasigamino

Etimologija

<= neprasigaminti, neprasigamina, neprasigamino <= ne- + prasigaminti, prasigamina, prasigamino <= pra- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---

Daiktavardis

neprasigamintojo (dkt., vyr. g., vns. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neprasigamintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprasigamintojas	neprasigamintojai
kilm.	neprasigamintojo	neprasigamintojų
naud.	neprasigamintojui	neprasigamintojams
gal.	neprasigamintoją	neprasigamintojus
įnag.	neprasigamintoju	neprasigamintojais
viet.	neprasigamintojuje	neprasigamintojuose
šauksm.	neprasigamintojau	neprasigamintojai

• Skiemenys: ne-pra-si-ga-min-to-jo
• žr. pagr. f. neprasigamintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neprasigamintoja.

neprasigamintojo

1. tas, kuris neprasigamina

Etimologija

<= neprasigaminti, neprasigamina, neprasigamino <= ne- + prasigaminti, prasigamina, prasigamino <= pra- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---