neprasivaišintojų

Taip pat žr.: neprasivaišintoju

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neprasivaišintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neprasivaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprasivaišintojas	neprasivaišintojai
kilm.	neprasivaišintojo	neprasivaišintojų
naud.	neprasivaišintojui	neprasivaišintojams
gal.	neprasivaišintoją	neprasivaišintojus
įnag.	neprasivaišintoju	neprasivaišintojais
viet.	neprasivaišintojuje	neprasivaišintojuose
šauksm.	neprasivaišintojau	neprasivaišintojai

• Skiemenys: ne-pra-si-vai-šin-to-jų
• žr. pagr. f. neprasivaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neprasivaišintoja.

neprasivaišintojų

1. tas, kuris neprasivaišina

Etimologija

<= neprasivaišinti, neprasivaišina, neprasivaišino <= ne- + prasivaišinti, prasivaišina, prasivaišino <= pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Daiktavardis

neprasivaišintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neprasivaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprasivaišintoja	neprasivaišintojos
kilm.	neprasivaišintojos	neprasivaišintojų
naud.	neprasivaišintojai	neprasivaišintojoms
gal.	neprasivaišintoją	neprasivaišintojas
įnag.	neprasivaišintoja	neprasivaišintojomis
viet.	neprasivaišintojoje	neprasivaišintojose
šauksm.	neprasivaišintoja	neprasivaišintojos

• Skiemenys: ne-pra-si-vai-šin-to-jų
• žr. pagr. f. neprasivaišintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neprasivaišintojas.

neprasivaišintojų

1. ta, kuri neprasivaišina

Etimologija

<= neprasivaišinti, neprasivaišina, neprasivaišino <= ne- + prasivaišinti, prasivaišina, prasivaišino <= pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---