nepravaišindavusiu

Taip pat žr.: nepravaišindavusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepravaišindavusiu (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepravaišindavęs, mot. g. nepravaišindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepravaišindavęs	nepravaišindavę	nepravaišindavusi, nepravaišindavus	nepravaišindavusios	-	nepravaišindavę
kilm.	nepravaišindavusio	nepravaišindavusių	nepravaišindavusios	nepravaišindavusių	-	-
naud.	nepravaišindavusiam	nepravaišindavusiems	nepravaišindavusiai	nepravaišindavusioms	-	-
gal.	nepravaišindavusį	nepravaišindavusius	nepravaišindavusią	nepravaišindavusias	-	-
įnag.	nepravaišindavusiu	nepravaišindavusiais	nepravaišindavusia	nepravaišindavusiomis	-	-
viet.	nepravaišindavusiame	nepravaišindavusiuose	nepravaišindavusioje	nepravaišindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepravaišindavusysis	nepravaišindavusieji	nepravaišindavusioji	nepravaišindavusiosios	-	-
kilm.	nepravaišindavusiojo	nepravaišindavusiųjų	nepravaišindavusiosios	nepravaišindavusiųjų	-	-
naud.	nepravaišindavusiajam	nepravaišindavusiesiems	nepravaišindavusiajai	nepravaišindavusiosioms	-	-
gal.	nepravaišindavusįjį	nepravaišindavusiuosius	nepravaišindavusiąją	nepravaišindavusiąsias	-	-
įnag.	nepravaišindavusiuoju	nepravaišindavusiaisiais	nepravaišindavusiąja	nepravaišindavusiosiomis	-	-
viet.	nepravaišindavusiajame	nepravaišindavusiuosiuose	nepravaišindavusiojoje	nepravaišindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepravaišindavęs, mot. g. nepravaišindavusi.
• Skiemenys: ne-pra-vai-šin-da-vu-siu

nepravaišindavusiu

1. tas, kuris nepravaišindavo

Etimologija

<= nepravaišinti, nepravaišina, nepravaišino <= ne- + pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---