nepravaišintoja

Taip pat žr.: nepravaišintoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nepravaišintoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nepravaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepravaišintoja	nepravaišintojos
kilm.	nepravaišintojos	nepravaišintojų
naud.	nepravaišintojai	nepravaišintojoms
gal.	nepravaišintoją	nepravaišintojas
įnag.	nepravaišintoja	nepravaišintojomis
viet.	nepravaišintojoje	nepravaišintojose
šauksm.	nepravaišintoja	nepravaišintojos

• Skiemenys: ne-pra-vai-šin-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nepravaišintojas.

nepravaišintoja

1. ta, kuri nepravaišina

Etimologija

<= nepravaišinti, nepravaišina, nepravaišino <= ne- + pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---