nepravokiančioji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepravokiančioji (es. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepravokiantis, mot. g. nepravokianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepravokiąs, nepravokiantis	nepravokią, nepravokiantys	nepravokianti	nepravokiančios	-	nepravokią
kilm.	nepravokiančio	nepravokiančių	nepravokiančios	nepravokiančių	-	-
naud.	nepravokiančiam	nepravokiantiems, nepravokiantiem	nepravokiančiai	nepravokiančioms, nepravokiančiom	-	-
gal.	nepravokiantį	nepravokiančius	nepravokiančią	nepravokiančias	-	-
įnag.	nepravokiančiu	nepravokiančiais	nepravokiančia	nepravokiančiomis	-	-
viet.	nepravokiančiame, nepravokiančiam	nepravokiančiuose, nepravokiančiuos	nepravokiančioje, nepravokiančioj	nepravokiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepravokiantysis	nepravokiantieji	nepravokiančioji	nepravokiančiosios	-	-
kilm.	nepravokiančiojo	nepravokiančiųjų	nepravokiančiosios	nepravokiančiųjų	-	-
naud.	nepravokiančiajam	nepravokiantiesiems	nepravokiančiajai	nepravokiančiosioms	-	-
gal.	nepravokiantįjį	nepravokiančiuosius	nepravokiančiąją	nepravokiančiąsias	-	-
įnag.	nepravokiančiuoju	nepravokiančiaisiais	nepravokiančiąja	nepravokiančiosiomis	-	-
viet.	nepravokiančiajame	nepravokiančiuosiuose	nepravokiančiojoje	nepravokiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepravokiantis, mot. g. nepravokianti.
• Skiemenys: ne-pra-vo-kian-čio-ji

nepravokiančioji

1. ta, kuri nepravokia

Etimologija

<= nepravokti, nepravokia, nepravokė <= ne- + pravokti, pravokia, pravokė <= pra- + vokti, vokia, vokė

---