neprigalvojančia

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprigalvojančia (es. l. veik. dlv., mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprigalvojantis, mot. g. neprigalvojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprigalvojąs, neprigalvojantis	neprigalvoją, neprigalvojantys	neprigalvojanti	neprigalvojančios	-	neprigalvoją
kilm.	neprigalvojančio	neprigalvojančių	neprigalvojančios	neprigalvojančių	-	-
naud.	neprigalvojančiam	neprigalvojantiems, neprigalvojantiem	neprigalvojančiai	neprigalvojančioms, neprigalvojančiom	-	-
gal.	neprigalvojantį	neprigalvojančius	neprigalvojančią	neprigalvojančias	-	-
įnag.	neprigalvojančiu	neprigalvojančiais	neprigalvojančia	neprigalvojančiomis	-	-
viet.	neprigalvojančiame, neprigalvojančiam	neprigalvojančiuose, neprigalvojančiuos	neprigalvojančioje, neprigalvojančioj	neprigalvojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprigalvojantysis	neprigalvojantieji	neprigalvojančioji	neprigalvojančiosios	-	-
kilm.	neprigalvojančiojo	neprigalvojančiųjų	neprigalvojančiosios	neprigalvojančiųjų	-	-
naud.	neprigalvojančiajam	neprigalvojantiesiems	neprigalvojančiajai	neprigalvojančiosioms	-	-
gal.	neprigalvojantįjį	neprigalvojančiuosius	neprigalvojančiąją	neprigalvojančiąsias	-	-
įnag.	neprigalvojančiuoju	neprigalvojančiaisiais	neprigalvojančiąja	neprigalvojančiosiomis	-	-
viet.	neprigalvojančiajame	neprigalvojančiuosiuose	neprigalvojančiojoje	neprigalvojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprigalvojantis, mot. g. neprigalvojanti.
• Skiemenys: ne-pri-gal-vo-jan-čia

neprigalvojančia

1. ta, kuri neprigalvoja

Etimologija

<= neprigalvoti, neprigalvoja, neprigalvojo <= ne- + prigalvoti, prigalvoja, prigalvojo <= pri- + galvoti, galvoja, galvojo

---