neprimąstęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprimąstęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprimąstęs, mot. g. neprimąsčiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprimąstęs	neprimąstę	neprimąsčiusi, neprimąsčius	neprimąsčiusios	-	neprimąstę
kilm.	neprimąsčiusio	neprimąsčiusių	neprimąsčiusios	neprimąsčiusių	-	-
naud.	neprimąsčiusiam	neprimąsčiusiems	neprimąsčiusiai	neprimąsčiusioms	-	-
gal.	neprimąsčiusį	neprimąsčiusius	neprimąsčiusią	neprimąsčiusias	-	-
įnag.	neprimąsčiusiu	neprimąsčiusiais	neprimąsčiusia	neprimąsčiusiomis	-	-
viet.	neprimąsčiusiame	neprimąsčiusiuose	neprimąsčiusioje	neprimąsčiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprimąsčiusysis	neprimąsčiusieji	neprimąsčiusioji	neprimąsčiusiosios	-	-
kilm.	neprimąsčiusiojo	neprimąsčiusiųjų	neprimąsčiusiosios	neprimąsčiusiųjų	-	-
naud.	neprimąsčiusiajam	neprimąsčiusiesiems	neprimąsčiusiajai	neprimąsčiusiosioms	-	-
gal.	neprimąsčiusįjį	neprimąsčiusiuosius	neprimąsčiusiąją	neprimąsčiusiąsias	-	-
įnag.	neprimąsčiusiuoju	neprimąsčiusiaisiais	neprimąsčiusiąja	neprimąsčiusiosiomis	-	-
viet.	neprimąsčiusiajame	neprimąsčiusiuosiuose	neprimąsčiusiojoje	neprimąsčiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. neprimąsčiusi.
• Skiemenys: ne-pri-mąs-tęs

neprimąstęs

1. tas, kuris neprimąstė

Etimologija

<= neprimąstyti, neprimąsto, neprimąstė <= ne- + primąstyti, primąsto, primąstė <= pri- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  neprimąstęs: bendrai

---