neprimąstydavusiajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprimąstydavusiajam (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprimąstydavęs, mot. g. neprimąstydavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprimąstydavęs	neprimąstydavę	neprimąstydavusi, neprimąstydavus	neprimąstydavusios	-	neprimąstydavę
kilm.	neprimąstydavusio	neprimąstydavusių	neprimąstydavusios	neprimąstydavusių	-	-
naud.	neprimąstydavusiam	neprimąstydavusiems	neprimąstydavusiai	neprimąstydavusioms	-	-
gal.	neprimąstydavusį	neprimąstydavusius	neprimąstydavusią	neprimąstydavusias	-	-
įnag.	neprimąstydavusiu	neprimąstydavusiais	neprimąstydavusia	neprimąstydavusiomis	-	-
viet.	neprimąstydavusiame	neprimąstydavusiuose	neprimąstydavusioje	neprimąstydavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprimąstydavusysis	neprimąstydavusieji	neprimąstydavusioji	neprimąstydavusiosios	-	-
kilm.	neprimąstydavusiojo	neprimąstydavusiųjų	neprimąstydavusiosios	neprimąstydavusiųjų	-	-
naud.	neprimąstydavusiajam	neprimąstydavusiesiems	neprimąstydavusiajai	neprimąstydavusiosioms	-	-
gal.	neprimąstydavusįjį	neprimąstydavusiuosius	neprimąstydavusiąją	neprimąstydavusiąsias	-	-
įnag.	neprimąstydavusiuoju	neprimąstydavusiaisiais	neprimąstydavusiąja	neprimąstydavusiosiomis	-	-
viet.	neprimąstydavusiajame	neprimąstydavusiuosiuose	neprimąstydavusiojoje	neprimąstydavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprimąstydavęs, mot. g. neprimąstydavusi.
• Skiemenys: ne-pri-mąs-ty-da-vu-sia-jam

neprimąstydavusiajam

1. tas, kuris neprimąstydavo

Etimologija

<= neprimąstyti, neprimąsto, neprimąstė <= ne- + primąstyti, primąsto, primąstė <= pri- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  neprimąstydavusiajame: bendrai

---