neprinakvojančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprinakvojančiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprinakvojantis, mot. g. neprinakvojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprinakvojąs, neprinakvojantis	neprinakvoją, neprinakvojantys	neprinakvojanti	neprinakvojančios	-	neprinakvoją
kilm.	neprinakvojančio	neprinakvojančių	neprinakvojančios	neprinakvojančių	-	-
naud.	neprinakvojančiam	neprinakvojantiems, neprinakvojantiem	neprinakvojančiai	neprinakvojančioms, neprinakvojančiom	-	-
gal.	neprinakvojantį	neprinakvojančius	neprinakvojančią	neprinakvojančias	-	-
įnag.	neprinakvojančiu	neprinakvojančiais	neprinakvojančia	neprinakvojančiomis	-	-
viet.	neprinakvojančiame, neprinakvojančiam	neprinakvojančiuose, neprinakvojančiuos	neprinakvojančioje, neprinakvojančioj	neprinakvojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprinakvojantysis	neprinakvojantieji	neprinakvojančioji	neprinakvojančiosios	-	-
kilm.	neprinakvojančiojo	neprinakvojančiųjų	neprinakvojančiosios	neprinakvojančiųjų	-	-
naud.	neprinakvojančiajam	neprinakvojantiesiems	neprinakvojančiajai	neprinakvojančiosioms	-	-
gal.	neprinakvojantįjį	neprinakvojančiuosius	neprinakvojančiąją	neprinakvojančiąsias	-	-
įnag.	neprinakvojančiuoju	neprinakvojančiaisiais	neprinakvojančiąja	neprinakvojančiosiomis	-	-
viet.	neprinakvojančiajame	neprinakvojančiuosiuose	neprinakvojančiojoje	neprinakvojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprinakvojantis, mot. g. neprinakvojanti.
• Skiemenys: ne-pri-nak-vo-jan-čių-jų

neprinakvojančiųjų

1. tas, kuris neprinakvoja

Etimologija

<= neprinakvoti, neprinakvoja, neprinakvojo <= ne- + prinakvoti, prinakvoja, prinakvojo <= pri- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---