nepriragintinųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepriragintinųjų (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepriragintinas, mot. g. nepriragintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepriragintinas	nepriragintini	nepriragintina	nepriragintinos	nepriragintina	-
kilm.	nepriragintino	nepriragintinų	nepriragintinos	nepriragintinų	-	-
naud.	nepriragintinam	nepriragintiniems	nepriragintinai	nepriragintinoms	-	-
gal.	nepriragintiną	nepriragintinus	nepriragintiną	nepriragintinas	-	-
įnag.	nepriragintinu	nepriragintinais	nepriragintina	nepriragintinomis	-	-
viet.	nepriragintiname	nepriragintinuose	nepriragintinoje	nepriragintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepriragintinasis	nepriragintinieji	nepriragintinoji	nepriragintinosios	-	-
kilm.	nepriragintinojo	nepriragintinųjų	nepriragintinosios	nepriragintinųjų	-	-
naud.	nepriragintinajam	nepriragintiniesiems	nepriragintinajai	nepriragintinosioms	-	-
gal.	nepriragintinąjį	nepriragintinuosius	nepriragintinąją	nepriragintinąsias	-	-
įnag.	nepriragintinuoju	nepriragintinaisiais	nepriragintinąja	nepriragintinosiomis	-	-
viet.	nepriragintinajame	nepriragintinuosiuose	nepriragintinojoje	nepriragintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepriragintinas, mot. g. nepriragintina.
• Skiemenys: ne-pri-ra-gin-ti-nų-jų

nepriragintinųjų

1. tas, dėl kurio reikia nepriraginti

Etimologija

<= nepriraginti, nepriragina, nepriragino <= ne- + priraginti, priragina, priragino <= pri- + raginti, ragina, ragino

---