nepriragintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nepriragintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nepriragintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepriragintojas	nepriragintojai
kilm.	nepriragintojo	nepriragintojų
naud.	nepriragintojui	nepriragintojams
gal.	nepriragintoją	nepriragintojus
įnag.	nepriragintoju	nepriragintojais
viet.	nepriragintojuje	nepriragintojuose
šauksm.	nepriragintojau	nepriragintojai

• Skiemenys: ne-pri-ra-gin-to-jų
• žr. pagr. f. nepriragintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nepriragintoja.

nepriragintojų

1. tas, kuris nepriragina

Etimologija

<= nepriraginti, nepriragina, nepriragino <= ne- + priraginti, priragina, priragino <= pri- + raginti, ragina, ragino

---

Daiktavardis

nepriragintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nepriragintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepriragintoja	nepriragintojos
kilm.	nepriragintojos	nepriragintojų
naud.	nepriragintojai	nepriragintojoms
gal.	nepriragintoją	nepriragintojas
įnag.	nepriragintoja	nepriragintojomis
viet.	nepriragintojoje	nepriragintojose
šauksm.	nepriragintoja	nepriragintojos

• Skiemenys: ne-pri-ra-gin-to-jų
• žr. pagr. f. nepriragintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nepriragintojas.

nepriragintojų

1. ta, kuri nepriragina

Etimologija

<= nepriraginti, nepriragina, nepriragino <= ne- + priraginti, priragina, priragino <= pri- + raginti, ragina, ragino

---