neprisimokėsima

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprisimokėsima (būs. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprisimokėsimas, mot. g. neprisimokėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprisimokėsimas	neprisimokėsimi	neprisimokėsima	neprisimokėsimos	neprisimokėsima	-
kilm.	neprisimokėsimo	neprisimokėsimų	neprisimokėsimos	neprisimokėsimų	-	-
naud.	neprisimokėsimam	neprisimokėsimiems	neprisimokėsimai	neprisimokėsimoms	-	-
gal.	neprisimokėsimą	neprisimokėsimus	neprisimokėsimą	neprisimokėsimas	-	-
įnag.	neprisimokėsimu	neprisimokėsimais	neprisimokėsima	neprisimokėsimomis	-	-
viet.	neprisimokėsimame	neprisimokėsimuose	neprisimokėsimoje	neprisimokėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprisimokėsimasis	neprisimokėsimieji	neprisimokėsimoji	neprisimokėsimosios	-	-
kilm.	neprisimokėsimojo	neprisimokėsimųjų	neprisimokėsimosios	neprisimokėsimųjų	-	-
naud.	neprisimokėsimajam	neprisimokėsimiesiems	neprisimokėsimajai	neprisimokėsimosioms	-	-
gal.	neprisimokėsimąjį	neprisimokėsimuosius	neprisimokėsimąją	neprisimokėsimąsias	-	-
įnag.	neprisimokėsimuoju	neprisimokėsimaisiais	neprisimokėsimąja	neprisimokėsimosiomis	-	-
viet.	neprisimokėsimajame	neprisimokėsimuosiuose	neprisimokėsimojoje	neprisimokėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprisimokėsimas.
• Skiemenys: ne-pri-si-mo-kė-si-ma

neprisimokėsima

1. ta, kurią neprisimokės

Etimologija

<= neprisimokėti, neprisimoka, neprisimokėjo <= ne- + prisimokėti, prisimoka, prisimokėjo <= pri- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    neprisimokėsima: bendrai

prisimokėsima (lt)

Vertimai

  neprisimokėsima: bendrai

---