neprisitikinantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neprisitikinantį (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neprisitikinantis, mot. g. neprisitikinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprisitikinąs, neprisitikinantis	neprisitikiną, neprisitikinantys	neprisitikinanti	neprisitikinančios	-	neprisitikiną
kilm.	neprisitikinančio	neprisitikinančių	neprisitikinančios	neprisitikinančių	-	-
naud.	neprisitikinančiam	neprisitikinantiems, neprisitikinantiem	neprisitikinančiai	neprisitikinančioms, neprisitikinančiom	-	-
gal.	neprisitikinantį	neprisitikinančius	neprisitikinančią	neprisitikinančias	-	-
įnag.	neprisitikinančiu	neprisitikinančiais	neprisitikinančia	neprisitikinančiomis	-	-
viet.	neprisitikinančiame, neprisitikinančiam	neprisitikinančiuose, neprisitikinančiuos	neprisitikinančioje, neprisitikinančioj	neprisitikinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neprisitikinantysis	neprisitikinantieji	neprisitikinančioji	neprisitikinančiosios	-	-
kilm.	neprisitikinančiojo	neprisitikinančiųjų	neprisitikinančiosios	neprisitikinančiųjų	-	-
naud.	neprisitikinančiajam	neprisitikinantiesiems	neprisitikinančiajai	neprisitikinančiosioms	-	-
gal.	neprisitikinantįjį	neprisitikinančiuosius	neprisitikinančiąją	neprisitikinančiąsias	-	-
įnag.	neprisitikinančiuoju	neprisitikinančiaisiais	neprisitikinančiąja	neprisitikinančiosiomis	-	-
viet.	neprisitikinančiajame	neprisitikinančiuosiuose	neprisitikinančiojoje	neprisitikinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neprisitikinantis, mot. g. neprisitikinanti.
• Skiemenys: ne-pri-si-ti-ki-nan-tį

neprisitikinantį

1. tas, kuris neprisitikina

Etimologija

<= neprisitikinti, neprisitikina, neprisitikino <= ne- + prisitikinti, prisitikina, prisitikino <= pri- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino

---